Kada reikėtų kreiptis į psichologą?
Kartais tenka girdėti žmones sakant - „aš niekada neisiu pas psichologą – aš pats sau geriausias psichologas.“ Kita kraštutinė nuomonė: „psichologas būtinas kiekvienam.“ Nemanau, kad vieni yra teisūs, o kiti – neteisūs. Gali būti visaip.
Sakyčiau, kad laikas pagalvoti apie psichologinę pagalbą, kai ilgą laiką jautiesi pasimetęs, išsigandęs, nežinai, ko griebtis, kai kankina nerimas, slogios mintys. Gyvenime būna situacijų, kai žmogus atranda save kryžkelėje, kai apninka abejonės ir nebežino, ko griebtis. Būna situacijų, kai jaučiasi įstrigęs aklavietėje, kai niekaip nesiklosto santykiai su kitais žmonėmis ir begalė kitų sunkių situacijų. Tada tikrai vertėtų pagalvoti apie pagalbą sau. Viena iš tokių pagalbų galėtų būti psichoterapija.
Aš tikiu psichoterapija, tikiu žmogaus galimybe augti ir gyventi prasmingą gyvenimą. Psichoterapinis patyrimas didina sąmoningumą. Tai nėra lengva. Gali būti sunku prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Gali būti labai sunku prisiliesti prie savo žaizdų, bet tik taip įmanomas išgijimas. O išgijus atsiveria platesnės galimybės gyventi prasmingai, kurti pilnavertiškus santykius, būti laimingu.
Apie mane
Esu psichologė, jungiškosios krypties psichoterapeutė. Esu ištekėjus, turiu vieną vaiką. Man 41 metai.
2013m. įgyjau psichoterapeuto kvalifikaciją. Baigiau VšĮ Praktinės psichologijos studijų centro bei Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros podiplominių studijų C.G. Jung analitinės psichoterapijos mokymo programą (programa suderinta su Tarptautine analitinės psichologijos asociacija ir atitinka Europos psichoterapeuto kvalifikacijai keliamus reikalavimus, mokymų trukmė - 5 metai).
2007m. baigiau podiplominių studijų Geštaltinės psichoterapijos bazinio lygmens programą (VšĮ Praktinės psichologijos studijų centras ir VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra, mokymų trukmė - 2 metai).
2005m. įgyjau psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį Vilniaus universitete
2001m. įgyjau psichologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį Vilniaus universitete
Patirtis
Psichologe dirbu nuo 2003 metų. Darbo patirtis įvairi: septyneri metai psichologės darbo keliose mokyklose – dirbau ir su pradinio mokyklinio amžiaus vaikais, ir su vyresniais, ir su pačiais vyriausiais, teko vesti seminarų mokytojams, tėvams įvairiomis bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų valdymo, savigarbos ugdymo ir pan. temomis. Vienerius metus dirbau vaikų ir paauglių psichologe psichikos sveikatos centre. Tris metus neuniversitetinėje aukštojoje mokykloje dėsčiau keletą psichologinių kursų: psichologijos įvadas, bendravimo psichologija, emocijų pažinimas ir valdymas, lyderystė ir vadovavimas.
Nuo 2010 metų psichologe dirbu Vilniaus universitete, Psichologinių konsultacijų ir mokymų centre - daugiausia konsultuoju suaugusius, taip pat poras.
Privačia praktika užsiimu nuo 2007m. - teikiu psichologines konsultacijas suaugusiems ir paaugliams.
Straipsniai
Čia pateiksiu pamąstymus apie tai, kas man atrodo svarbu. Ilgą laiką galvojau, kad tai turėtų pavirsti straipsniais į populiariosios psichologijos žurnalus. Vis tik kuo toliau, tuo labiau suprantu, jog tikėtina, jog to nepadarysiu, nes straipsniai tarsi labiau įpareigoja, tarsi turi būti ilgesni, tarsi labiau išbaigti... O kartais taip norisi palikti daugtaškius ar neatsakytus, bet iškeltus klausimus... Todėl džiaugiuosi pagaliau susikūrusi sau erdvę, kur galėčiau dalintis mintimis. Tikiuosi, kad jos bus įdomios ir kitiems žmonėms.
Tėkmė ar sąstingis: santykio su tėvu svarba moters gyvenime
Būti savimi...
Gyvenimo džiaugsmo beieškant...